Trapūs Roksai barstyti cukraus pudra.
Turiu prisipažinti, jog su tokiais lietuviškais, visiems gerai žinomais receptais jaučiuosi itin nesaugiai. Nedaug gaminu, neturiu daug patirties, nors skoniai lyg ir pažįstami, tačiau gaminimo procesas man - tamsus miškas. Paimi kokį receptą, pažiūri į gaminimo eigą ir atrodo turi visko iš naujo mokytis.
Anąkart prisiminiau, jog turiu neblogą lietuviškų kepinių knygą. Knyga be galo sudėtinga ir paini, bet noras pasigaminti ką nors lietuviško nugalėjo. Taip pirmą kartą kepiau Roksus.
Niekada gyvenime jų nebuvau kepusi, šiek tiek nerimavau ar teisingai suskaičiavau proporcijas ir viskas pavyks; ar išeis iš pirmo karto išgauti tinkamą skonį ir tekstūrą.
Nors Roksus valgiau labai seniai ir jau gana sudėtinga prisiminti smulkmenas, tačiau manau (kiek mano skoninė atmintis prisimena) pavyko neblogai.
Visai geri Roksai gavosi. Trapūs, vėsdami sukietėja. Saldūs ir skanūs.
Anąkart prisiminiau, jog turiu neblogą lietuviškų kepinių knygą. Knyga be galo sudėtinga ir paini, bet noras pasigaminti ką nors lietuviško nugalėjo. Taip pirmą kartą kepiau Roksus.
Niekada gyvenime jų nebuvau kepusi, šiek tiek nerimavau ar teisingai suskaičiavau proporcijas ir viskas pavyks; ar išeis iš pirmo karto išgauti tinkamą skonį ir tekstūrą.
Nors Roksus valgiau labai seniai ir jau gana sudėtinga prisiminti smulkmenas, tačiau manau (kiek mano skoninė atmintis prisimena) pavyko neblogai.
Visai geri Roksai gavosi. Trapūs, vėsdami sukietėja. Saldūs ir skanūs.