Kinietiški, švelnaus sezamų skonio ledai.
Ką tik baigėsi žiema ir prasidėjo kalendorinis pavasaris. Dar šalta, vasara toli, o ledų sezonas viešai nepaskelbtas. Na, ir kas... Mes jau gaminame ir valgome ledus.
Iš dėžės išsitraukiau jau spėjusį apdulkėti ledų gaminimo aparatą ir išbandžiau kinietiškus sezamų ledus.
Praeitą vasarą labai panašius ledus pardavinėjome japonų restorane, kuriame dirbau. Tik su juodaisiais sezamais, švirkštais (taip, taip) karamelės, džiovintomis avietėmis, vafliu ir karštais obuolių koldūnais. Va, tokie...
Oj prisimenu, kaip mes jų nemėgome ruošti. Tiek sudedamųjų dalių, lakstymo, pasiruošimo. Dar privaloma gražiai suvynioti į specialų popierių ir patiekti. Taip kokias penkias porcijas iš karto, kai pilna kitų užsakymų ir darbų. Niekas jų nemėgdavo, vienas kitą erzindavome ir juokaudami bei saldžiai kalbėdami vienas kitam perleisdavome ledų užsakymus.
O jei tekdavo proga ledų paskanauti, visi mesdavome darbus ir lėkdavome minutę atsipūsti ir 'užkulsiuose' palaižyti skanių ledų. Šypt.