Keptas kalakutas su česnakiniu ir šviežių žolelių sviestu.
Su šv. Kalėdom! Tikiuosi jos buvo šiltos ir pačių artimiausių rate. Ir žinoma, su pačiu skaniausiu maistu ir gražiausiomis Jūsų šeimos tradicijomis.
Visuomet svajojau, kai sukursiu šeimą, sukurti ir turėti savo šventines tradicijas. Viskas vyko natūraliai... Po truputį, per paiešką, nusistovėjimą, brandą, veikiant aplinkybėms, su gyvenamosios vietos pasikeitimais ir naujomis patirtimis. Kai kas liko praeity, užnugary, pasimiršo... O kažkas su laiku evoliucionavo, prigijo ir tapo Mūsų.
Viena iš tų evoliucionavusių ir mūsų šeimoje prigijusių tradicijų - Kalėdinis kalakutas. Pradžioje tai buvo tiesiog šventinė višta ir tik prieš trejus metus vištą pakeitė kalakutas. Anglijos įtaka. Ir labai gera įtaka.
Kalakuto kepimas tapo mums labai laukiamas, magiškas Kalėdinis ritualas ir kasmetinis smagus nuotykis. Pradedant nuo kalakuto dydžio pasirinkimo, vėliau jo atšildymo, bandymo pažaboti nestandartinį dydį ir kažkaip apdoroti, ilgo kepimo, o vėliau dar ilgesnio ir įdomesnio valgymo. Gimsta nauji juokai, džiaugsmai ir prisiminimai.
Tai dar vienas įrodymas, kad maistas ir jo ruošimas šeimoje yra tarsi bendras vardiklis, kuris suvienija ir suartina šeimą. Magiška.