Duona, kurios nereikia minkyti.
Pagaliau galiu pasidalinti puikiu duonelės receptu, o iki jo ėjau gana ilgą ir akmenuotą kelią... Nors receptas itin paprastas, bet matyt kuo paprasčiau, tuo man sudėtingiau. Šypt. Kepiau šią duoną keturis kartus, skaičiau daugybę jos recepto variantų, išbandžiau skirtingus ir turbūt padariau visas įmanomas klaidas, kurias galima padaryti kepant šią duoną. Sąžiningai pasakius, jau buvau bepasiduodanti, o ir vyras skatino daugiau jos nebekepti (ačiū Jam). Tačiau aš kantri ir tvirto charakterio, jei ko nors noriu ir tikiu, jog visai nedaug trūksta iki sėkmės, nesustoju.
Savaitgalį vyrui pareiškiau, kad susitaikytų su mintimi, nes dar kartą šią duoną bandysiu. Jis nelabai apsidžiaugė. Šypt. Ir atrodė, kad ne tik vyras, bet ir pati Visata prieš mano pastangas nusiteikusi neigiamai, nes tik atsiraitojau rankoves, išsitraukiau visus reikiamus 'bliūdus', tuoj pat nuo lentynos numečiau bulvių krakmolą ir visas virtuvės grindas (taip pat ir spinteles bei save pačią) nuklojau baltu krakmolo šerkšnu. Vyras griebė fotoaparatą įamžinti akimirką, o aš trumpam sudvejojau, ar tikrai verta stengtis.
Vis dėlto noras buvo didesnis už visas nepalankias aplinkybes, duonelę pagaminau, kitą rytą iškepiau, o kai prapjoviau ir paragavau puoliau šokinėti iš džiaugsmo ir rėkti tam nenaudėliui vyrui (šypt): 'Aš juk, sakiau! Duona nuostabi!'.
Vyras išdidžiai pareiškė ateinąs paragauti ir įvertinti. Įvertino nedaugžodžiaudamas, o lėkštė su suteptais sumuštiniais (su šia duona) ištuštėjo akimirksniu.
Duona labai skani, ypač kol šilta. Plutelė kieta, traški, vidus minkštas. Duonos pluta pastovėjusi minkštėja.
Kad duona gautųsi gera ir išvengtumėte visų mano padarytų klaidų, žemiau rasite daug patarimų ir pastebėjimų į ką reiktų atkreipti dėmesį.
