2015 m. liepos 7 d., antradienis

Cinamoniniai sausainiai / Snickerdoodle Cookies


Saldūs, kvapnūs, traškūs, tuo pačiu minkšti sausainiai dengti cinamoniniu cukrumi.



         There's a light inside all of us
         It's never hiding you just have to light it
         It's the one thing that you got to trust
         It's like a diamond, you just have to find it

         So if you ever feel like giving up
         Yeah, let's remember that.. we were all meant to fly

         Spread your wings, across the universe
         It's your time to, it's your time to shine
         There's a light inside all of us
         Soon, you'll find that it's your time to fly
         Your time to fly

         ...
         Just reach up, don't give up
         Until you touch the sky
         Just reach up, don't give up
         Until you feel 'alized (realized)

         That we are all meant to fly


Šie žodžiai iš dainos nuolat dabar skambančios mano namuose. Žinot, kuomet išgirsti naują patinkančio atlikėjo dainą ir tuomet pastoviai spaudai 'Replay' mygtuką bei klausai, klausai, klausai, kol pagaliau atsibosta. Bent jau taip darau aš... Savaitę, dvi, mėnesį. Kol surandu kitą. Naujesnę. Negirdėtą. Kažkuo mielą širdžiai dainai.


Ši daina - tai himnas Specialiosioms Olimpinėms žaidynėms 2015. Tačiau žodžiai puikūs ir tinka bet kuriam iš mūsų... Juk taip gera ir malonu galvoti/žinoti, kad kiekviename iš mūsų slypi nešlifuotas, neatrastas deimantas, tereikia pasistengti jį atrasti savyje, o tada sušvytėti, išskleisti sparnus ir skristi... Kiekviename mūsų yra nepaslėpta šviesa, kurią tereikia įžiebti. 

Nuostabūs žodžiai. Įkvepiantys ir motyvuojantys. Beje, kaip tik šią dainą atradau, kai mano Baking Secrets Facebook'o puslapis peržengė 2000 narių pakopą. Man tai nerealus jausmas. Juk kažkada viską pradėjau viena, tiesiog spirgėjau užsidegimu ir kiekvienas mažas žingsnelis man atrodė, kaip didelis šuolis pirmyn. Aišku, meluočiau, jei sakyčiau, jog nenorėjau būti skaitoma. Kiekvienas bloger'is nori būti toks. Kitaip nebūtų prasmės rašyti ir stengtis rodyti rezultatų viešai. Norisi ne tik dalintis, džiaugtis, bet ir sulaukti atgalinio ryšio. Pagyrų (kas be ko) ir ne tik. Ir ką galiu pasakyti? Kuo toliau, tuo daugiau visko ir sulaukiu! Ne tik pagyrimų, padėkų, bet ir neigiamų komentarų. Kaip tik taip atsitiko su tuo sulauktu 2000-uoju nariu Facebook'e. 

2015 m. liepos 6 d., pirmadienis

Panakota su braškėmis / Strawberry Panna Cotta


Klasikinis itališkas saldus grietinėlės desertas su braškėmis.



Pirmadienis. Neretai pirmadienį jaučiu norą atsiriboti, pailsėti ir 'persijungti'. Po savaitgalinio sunkaus darbo, vyriškų dramų darbe, poilsio trūkumo ir nemiegotų valandų (dukra lyg tyčia savaitgalio naktimis miega labai neramiai), norisi bent trumpam pabūti su savimi, paskaityti, neiti į virtuvę, vakare anksti atsigulti. Reikia laiko 'surinkti' save iš naujo, atsiriboti nuo neigiamų emocijų, pasislėpti bei persijungti iš dirbančios į  nedirbančią mamą, žmoną, save. Štai, ir vėl pirmadienis. Vėl tos pačios mintys, jutimai ir norai. Tik vienas skirtumas, šaldytuve 'pūpso' stiklinaitė itališko (!) deserto - panakotos. Tikiuosi teleportacija pavyks sklandžiau ir greičiau. Chi chi. O Jūs ar jau ragavot panakotos? Ar gaminot? 

Turiu prisipažinti, iki šiol nebuvau  nei ragavusi, nei bandžiusi gaminti šio deserto. Kažkodėl visuomet atrodė, kad tai sudėtingas procesas, kad nepavyks. Eilinį kartą klydau... Panakotą pagaminti tikrai labai paprasta ir ganėtinai greita. Neskaitant to, kad reikia palaukti, kol sustings. Bet jei gaminsite iš vakaro, ryte turėsite puikų desertą. Labai tinka ir vasarai, kai karšta ir nesinori kepti ar valgyti sunkių pyragų, tortų. Tik nesuklyskite, panakota nėra 'liesas' desertas, o tikrai riebus ir kalorijų jame nemažai. Bet stiklinaitė, kita, manau nepakenks. 

2015 m. liepos 3 d., penktadienis

Varškės apkepas / Curd Cheese Pudding


Labai lengvai pagaminamas, paprastas, skanus varškės apkepas.


Prieš kelias savaites dalinausi puriu varškės apkepo receptu bei užsiminiau, jog mano užrašuose yra keli apkepo receptai ir niekaip neprisiminiau, kuris mums patikdavęs labiau. Šaldytuve kurį laiką užsigulėjus angliškai varškei, nusprendžiau pagaminti paprastus pietus ir tuo pačiu patikrinti antrąjį receptą. Išvada - receptas tobulai paprastas - viską išmaišyti ir iškepti. Puikiai tinka skubantiems, neturintiems mikserio (atskiram baltymų plakimui, čia to nereikės) ar tieisog, tingintiems. Sumaišai, iškepi ir turi skanų rezultatą. 

Dar svarsčiau ar reikia šitą receptą publikuoti. Paprastas, skonis - normalaus varškės apkepo, nuotraukos - netobulos (kaip galbūt kažkas norėtų). Žinot, kas padėjo apsispręsti? Mama. Užsiminiau jai, ką anūkė valgė pietums ir sulaukiau klausimo: 'O kaip tu kepi varškės apkepą? Nes aš nemoku.'. Chi chi. Mano akys užsižiebė ir su smulkmenom pradėjau viską pasakoti, dar pasiūliau čia (į blog'ą) užsukti. Ir sesuo prisidėjo prie diskusijos. Patikėsit, ar ne, nei mama, nei sesuo, nežino mano blog'o pavadinimo ir kaip jį surasti. Žino, kad kepu, rašau, dalinuosi, bet neskaito. Cha cha. Kažkokia ironija. Net įdomu pasidarė, kiek pažįstamų, draugų čia iš tikrųjų užsuka. Keletą žinau tikrai... Paguoda. Chi chi. 

2015 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Ledų kokteilis su Oreo sausainiais / Oreo Milkshake


Gaivinantis, šaltas, saldus, labai skanus ledų kokteilis su Oreo sausainiais.


Vakar čia, Anglijoje, buvo siaubingai karšta. Temperatūros stulpelis buvo pakilęs virš 30 laipsnių šilumos. Lauke nesinorėjo būti, namie taip pat. Chi chi. Per tokią kaitrą nesinori nieko: nei ką nors daryti, nei valgyti, nei ant lovos drybsoti. Visur negerai. Norisi tik atsivėsinti... Vaikas turškiasi kieme baseinėlyje, o tėveliai kokteiliauja. Skanus, greitas, o svarbiausia šaltas ledų kokteilis su Oreo sausainiais! 

2015 m. birželio 30 d., antradienis

Vyniotinis su uogiene / Swiss Roll


Minkštas, saldus, paprastas vyniotinis su uogiene.


Vyniotiniai nėra mano stiprioji pusė. Tai vienas tų dalykų, kuriuos labai labai noriu išmokti ir atidžiai bei su šiokia tokia įtampa visada bandau. Kodėl? Pirmieji mano bandymai, nebuvo labai sėkmingi. Tai žiūrėk, kiaušinių gerai neišplakiau, tai perkepiau biskvitą ir to pasekoje, neišėjo vyniotinio susukti ar jis siaubingai sutrūkinėjo. Būtent šį vyniotinį kepiau jau kokius tris, keturis kartus, kol supratau savo klaidas ir pagaliau jas ištaisiau. Nepagalvokite, kad vyniotinio kepimas - aukštoji matematika, aš taip nemanau. Visai nesudėtinga, kai žinai, ką darai ir turi tinkamas instrukcijas, o prityrusiams kepėjams - juokų darbas apskritai. Vyniotinį kepiau norėdama jį panaudoti tortukui. Pagaminau ir tortuką. Tačiau galutinis jo variantas, manęs 100 procentų netenkino, todėl tortą atidėjau ir pasilieku tobulinti. Nors draugė labai susidomėjo ir įvertino tikrai labai neblogai. Chi chi. Tačiau mano kritiškumas šįkart nugalėjo. Teks torto palaukti. 

O vat vyniotinio receptu pasidalinsiu. Receptas - standartinis, paprastas, sakyčiau, bazinis vyniotinio receptas. Išmokę ir įvaldę jį kepti, kūrybai ribų nebus ir galėsite drąsiai bandyti kitokius skonius, įdarus ir vyniotinio pavidalus. 

2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

Norvegiškas rabarbarų pyragas / Norwegian Rhubarb Cake


Paprastas, klasikinis, a la norvegiškas pyragas su rabarbarais.


Turėjau priverstinių 'atostogų' nuo kepinių (vis dar turiu)... Kokia priežastis? Tikras 'malonumas' - ištrauktas protinis dantis. Oj oj oj... Kančių kančios, bet net su patinusia ir skaudančia burna, negalėjau atsispirti šiam pyragui. Taip, jis labai paprastas, lyg ir niekuo neišsiskiriantis, bet tiesiog, skanus. Minkštas, traškia plutele, saldus, bet tuo pačiu turintis rabarbarų rūgštelės. Man labai patiko. Pirmu prisėdimu sukirtau ketvirtį iškart. Dar prieš visas dantų procedūras... O po jų praėjus dienai, dar kelis nedidelius gabaliukus. Jau tikrai maniau pyragas po tiek laiko bus sausas ir apdžiūvęs. Nė velnio. Minkštas, net pasirodė, kad drėgnesnis nei pirmą dieną. Nors recepte nurodoma, kad jis skaniausias pirmas tris valandas. Toks teiginys pasirodė šiek tiek keistas. Man jis skanus ir po keturių, ir po dvylikos valandų, ir daugiau. Chi chi.

2015 m. birželio 19 d., penktadienis

Tortas 'Snickers' / Snickers Layer Cake


Drėgnas, ne per saldus, labai skanus ir įspūdingas tortas 'Snickers'.



Valioooooooooooooo!!! Tai 200-asis mano receptas! Ar galit patikėti? Aš vis dar netikiu. Kiek daugiau nei metai intensyvaus mokymosi, saviveiklos, šimtai išmėgintų, išragautų kepinių ir dar dvigubai tiek atmestų bei užmirštų. Vis dar sunku patikėti, kad per tiek laiko ne tik noras išmokti kepti nedingo, bet jis dar labiau sustiprėjo. O ši internetinė erdvė tapo ne vien mano kulinariniu kalendoriumi ir mokymosi klase, bet ir savotišku dienoraščiu bei gyvenimo dalimi. Taip, Baking Secrets - tai dalelė manęs. Tai aš! 

Šiandien man šventė. Didelė. Labai labai džiaugiuosi, jog prieš kelerius metus kilusi idėja (išmokti kepti bei dalintis savo patirtimi su kitais), tapo rimtu tikslu ir siaubingai skaniais pasiekimais. Nuoširdžiai pasakius, giliai viduje pati savimi netikėjau. Maniau, tai tik maža užgaida, kuri kažkada išblės... Gal po mėnesio, gal po kelių. Ir visai negalvojau, jog taip toli nueisiu. Didžiuojuos savimi ir lenkiu galvą!

Be galo didelį AČIŪ nori tarti (ir taip pat nulenkti galvą) savo skaitytojams! Jei ne Jūs, jei ne Jūsų malonios žinutės, atsiųstos kepinių nuotraukos, paskatinimai, palikti komentarai, niekada nebūčiau turėjusi tiek motyvacijos ir valios! Tikrai... Man tai didžiausia paskata eiti pirmyn, nesustoti. Ir mokytis, mokytis, mokytis! 

Vienas, du, trys... Specialiai ta proga - tortukas. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, tai gražiausia, ką kada nors sukūriau (neskaitant dukrytės, chi chi). Man šis tortas toks gražus... Negalėjau atsigerėti galutiniu rezultatu. Dar niekada su tokiu dideliu noru nefotografavau. Chi chi. Norėjosi žiūrėti ir žiūrėti. Ir vis dar žiūriu... Pravėrusi šaldytuvo dureles arba atsidariusi kompiuterio failą 'Naujas' ir perversdama torto nuotraukas. Cha cha. Nežinau, kas tai narsicizmas, ar begalinis džiaugsmas. Cha cha. Turbūt abu. Chi chi. Ir žinau, dar ne vieną kartą grįšiu skaityti čia parašytų žodžių, įkeltų nuotraukų, šypsosiuosi ir negalėsiu patikėti, kad visa tai mano nuo pirmos iki paskutinės raidės. Kartais taip darau: vėl ir vėl skaitau naujai parašytus įrašus. Ypač tuos, kuriuose rašau apie save. Cha cha. Nežinau, kas tai, džiaugsmas, ar puikybė. Chi chi. Gal visgi abu. Chi chi.

Kaip pasigaminti karamelę / How to make Caramel


Lengvas, paprastas receptas kaip pasigaminti karamelę.


Ar prisimenat kaip vaikystėje gamindavot irisus? Net būdami vaikai, mokėjom išsivirti karamelę. Šis receptas labai panašus ir puikiai tiks, kai reikia karamelės kažkokio kepinio gaminimui ar dekoravimui. 

2015 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Brusketa su džiovintais pomidorais ir baklažanais / Sun Dried Tomato and Eggplant Bruschetta


Brusketa su saulėje džiovintais pomidorais ir keptais baklažanais.



Paskutiniu metu vis dažniau jaučiuosiu pavargusi, rutina baigia įgristi, o siela šaukiasi jūros, saulės, kelionių. Greičiausiai reikia atostogų... Labai noriu. Bent keletą dienų. Viliuosi, jog greitai pavyks šiek tiek atitrūkti. Bent truputį...

O blog'e vėl brusketa... Vėl idėja užkandžiui. Ir vėlgi labai skani! Receptą gavau iš kelionių gidės, kai keliavome po Italiją. Jau ne vieną kartą esu gaminusi šitą užkandėlę. Patinka! Gal ir Jums patiks?

2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Karštas žaliasis sumuštinis / Hot Green Sandwich


Karštas vegetariškas sumuštinis su špinatais, avokadu, pesto ir dviems sūriais.


Ar jau pastebėjot, kad įnikau į naują maniją? Sumuštiniai... Karšti! Įvairiausi. Labai labai patinka. Pakeiti vos kelis produktus, o turi visiškai kitokį ir naują skonį. Šįkart karštas žaliasis sumuštinis! Nežinojau, kaip kitaip jį pavadinti. Toks žalias! Toks vegetariškas ir su tiek sūrio! Tikrai labai gardus. 

2015 m. birželio 15 d., pirmadienis

Brusketa su krevetėmis / Creamy Shrimp Bruschetta


Brusketa su krevetėmis ir špinatais bei kreminiu, aitriu padažu.


Labai mėgstu įvairias brusketas. Šį receptą priskirčiau prie savo dviejų mėgstamiausių. Būtent brusketa su saulėje džiovintais pomidorais ir mocarela bei brusketa su krevetėmis - skaniausios iki šiol ragautos. Kalbant apie šį receptą, jis nėra sudėtingas ar labai pigus, tačiau labai skanus. Krevetės su špinatais ir kreminis, aitrumo turintis padažas - tenka pirštus apsilaižyti. Tikrai!

Printfriendly