Labai paprastas, skanus, margas, dviejų spalvų tortas.
Būna kartais į savaitės pabaigą baigiasi pienas, neturiu su kuo gerti kavos. Geriu tik kavą su pienu... Į parduotuvę dėlto žygiuoti dažniausiai tikrai nesinori. Išeitis - atsidarau kondensuoto pieno skardinę (jų visada ne viena mano spintelėje). Pakabinu kelis šaukštus ir skardinė stovi nenaudojama... Prisidarau tik daugiau bėdos ir darbo: 'kur sunaudoti likusį kondensuotą pieną?'. Ne ne, kondensuoto pieno keksiukų aš nemėgstu, nesiūlykite. Tinginį irgi nedažnai darau, vis norisi kažko naujo, neragauto.
Šįkart prisiminiau, jog turiu labai paprasto torto recepto iškarpą iš seno žurnalo ar laikraščio. Buvo tinkamas metas jį išbandyti.
Torto pavadinimą sugalvojau pati, nes laikraštyje išspausdintas 'Pensininko' pavadinimas pasirodė nepatikimas ir vargu, ar teisingas. Neklauskit, tikrai nežinau, kaip tas 'Pensininkas' turi atrodyti, kiek skaičiau, daug kas taip vadina Medaus tortą, o kaip yra iš tiesų, nežinau, negirdėjau, neprisimenu. Mano sugalvotas pavadinimas - margas tortas - manau labiau atspindi torto esmę ir yra tikslesnis. Juk iš tiesų tortas toks ir yra...
Skanus tortas, labai paprastas, reikalaujantis mažai produktų ir darbo.
