Varškės apkepas / Curd Cheese Pudding

Labai lengvai pagaminamas, paprastas, skanus varškės apkepas.

Prieš kelias savaites dalinausi puriu varškės apkepo receptu bei užsiminiau, jog mano užrašuose yra keli apkepo receptai ir niekaip neprisiminiau, kuris mums patikdavęs labiau. Šaldytuve kurį laiką užsigulėjus angliškai varškei, nusprendžiau pagaminti paprastus pietus ir tuo pačiu patikrinti antrąjį receptą. Išvada - receptas tobulai paprastas - viską išmaišyti ir iškepti. Puikiai tinka skubantiems, neturintiems mikserio (atskiram baltymų plakimui, čia to nereikės) ar tieisog, tingintiems. Sumaišai, iškepi ir turi skanų rezultatą. 

Dar svarsčiau ar reikia šitą receptą publikuoti. Paprastas, skonis - normalaus varškės apkepo, nuotraukos - netobulos (kaip galbūt kažkas norėtų). Žinot, kas padėjo apsispręsti? Mama. Užsiminiau jai, ką anūkė valgė pietums ir sulaukiau klausimo: 'O kaip tu kepi varškės apkepą? Nes aš nemoku.'. Chi chi. Mano akys užsižiebė ir su smulkmenom pradėjau viską pasakoti, dar pasiūliau čia (į blog'ą) užsukti. Ir sesuo prisidėjo prie diskusijos. Patikėsit, ar ne, nei mama, nei sesuo, nežino mano blog'o pavadinimo ir kaip jį surasti. Žino, kad kepu, rašau, dalinuosi, bet neskaito. Cha cha. Kažkokia ironija. Net įdomu pasidarė, kiek pažįstamų, draugų čia iš tikrųjų užsuka. Keletą žinau tikrai... Paguoda. Chi chi. 

Ledų kokteilis su Oreo sausainiais / Oreo Milkshake

Gaivinantis, šaltas, saldus, labai skanus ledų kokteilis su Oreo sausainiais.

Vakar čia, Anglijoje, buvo siaubingai karšta. Temperatūros stulpelis buvo pakilęs virš 30 laipsnių šilumos. Lauke nesinorėjo būti, namie taip pat. Chi chi. Per tokią kaitrą nesinori nieko: nei ką nors daryti, nei valgyti, nei ant lovos drybsoti. Visur negerai. Norisi tik atsivėsinti... Vaikas turškiasi kieme baseinėlyje, o tėveliai kokteiliauja. Skanus, greitas, o svarbiausia šaltas ledų kokteilis su Oreo sausainiais! 

Vyniotinis su uogiene / Swiss Roll

Minkštas, saldus, paprastas vyniotinis su uogiene.

Vyniotiniai nėra mano stiprioji pusė. Tai vienas tų dalykų, kuriuos labai labai noriu išmokti ir atidžiai bei su šiokia tokia įtampa visada bandau. Kodėl? Pirmieji mano bandymai, nebuvo labai sėkmingi. Tai žiūrėk, kiaušinių gerai neišplakiau, tai perkepiau biskvitą ir to pasekoje, neišėjo vyniotinio susukti ar jis siaubingai sutrūkinėjo. Būtent šį vyniotinį kepiau jau kokius tris, keturis kartus, kol supratau savo klaidas ir pagaliau jas ištaisiau. Nepagalvokite, kad vyniotinio kepimas - aukštoji matematika, aš taip nemanau. Visai nesudėtinga, kai žinai, ką darai ir turi tinkamas instrukcijas, o prityrusiams kepėjams - juokų darbas apskritai. Vyniotinį kepiau norėdama jį panaudoti tortukui. Pagaminau ir tortuką. Tačiau galutinis jo variantas, manęs 100 procentų netenkino, todėl tortą atidėjau ir pasilieku tobulinti. Nors draugė labai susidomėjo ir įvertino tikrai labai neblogai. Chi chi. Tačiau mano kritiškumas šįkart nugalėjo. Teks torto palaukti. 

O vat vyniotinio receptu pasidalinsiu. Receptas - standartinis, paprastas, sakyčiau, bazinis vyniotinio receptas. Išmokę ir įvaldę jį kepti, kūrybai ribų nebus ir galėsite drąsiai bandyti kitokius skonius, įdarus ir vyniotinio pavidalus. 

Norvegiškas rabarbarų pyragas / Norwegian Rhubarb Cake

Paprastas, klasikinis, a la norvegiškas pyragas su rabarbarais.

Turėjau priverstinių 'atostogų' nuo kepinių (vis dar turiu)... Kokia priežastis? Tikras 'malonumas' - ištrauktas protinis dantis. Oj oj oj... Kančių kančios, bet net su patinusia ir skaudančia burna, negalėjau atsispirti šiam pyragui. Taip, jis labai paprastas, lyg ir niekuo neišsiskiriantis, bet tiesiog, skanus. Minkštas, traškia plutele, saldus, bet tuo pačiu turintis rabarbarų rūgštelės. Man labai patiko. Pirmu prisėdimu sukirtau ketvirtį iškart. Dar prieš visas dantų procedūras... O po jų praėjus dienai, dar kelis nedidelius gabaliukus. Jau tikrai maniau pyragas po tiek laiko bus sausas ir apdžiūvęs. Nė velnio. Minkštas, net pasirodė, kad drėgnesnis nei pirmą dieną. Nors recepte nurodoma, kad jis skaniausias pirmas tris valandas. Toks teiginys pasirodė šiek tiek keistas. Man jis skanus ir po keturių, ir po dvylikos valandų, ir daugiau. Chi chi.

Tortas 'Snickers' / Snickers Layer Cake

Drėgnas, ne per saldus, labai skanus ir įspūdingas tortas 'Snickers'.

Valioooooooooooooo!!! Tai 200-asis mano receptas! Ar galit patikėti? Aš vis dar netikiu. Kiek daugiau nei metai intensyvaus mokymosi, saviveiklos, šimtai išmėgintų, išragautų kepinių ir dar dvigubai tiek atmestų bei užmirštų. Vis dar sunku patikėti, kad per tiek laiko ne tik noras išmokti kepti nedingo, bet jis dar labiau sustiprėjo. O ši internetinė erdvė tapo ne vien mano kulinariniu kalendoriumi ir mokymosi klase, bet ir savotišku dienoraščiu bei gyvenimo dalimi. Taip, Baking Secrets - tai dalelė manęs. Tai aš! 

Šiandien man šventė. Didelė. Labai labai džiaugiuosi, jog prieš kelerius metus kilusi idėja (išmokti kepti bei dalintis savo patirtimi su kitais), tapo rimtu tikslu ir siaubingai skaniais pasiekimais. Nuoširdžiai pasakius, giliai viduje pati savimi netikėjau. Maniau, tai tik maža užgaida, kuri kažkada išblės... Gal po mėnesio, gal po kelių. Ir visai negalvojau, jog taip toli nueisiu. Didžiuojuos savimi ir lenkiu galvą!

Be galo didelį AČIŪ nori tarti (ir taip pat nulenkti galvą) savo skaitytojams! Jei ne Jūs, jei ne Jūsų malonios žinutės, atsiųstos kepinių nuotraukos, paskatinimai, palikti komentarai, niekada nebūčiau turėjusi tiek motyvacijos ir valios! Tikrai... Man tai didžiausia paskata eiti pirmyn, nesustoti. Ir mokytis, mokytis, mokytis! 

Vienas, du, trys... Specialiai ta proga - tortukas. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, tai gražiausia, ką kada nors sukūriau (neskaitant dukrytės, chi chi). Man šis tortas toks gražus... Negalėjau atsigerėti galutiniu rezultatu. Dar niekada su tokiu dideliu noru nefotografavau. Chi chi. Norėjosi žiūrėti ir žiūrėti. Ir vis dar žiūriu... Pravėrusi šaldytuvo dureles arba atsidariusi kompiuterio failą 'Naujas' ir perversdama torto nuotraukas. Cha cha. Nežinau, kas tai narsicizmas, ar begalinis džiaugsmas. Cha cha. Turbūt abu. Chi chi. Ir žinau, dar ne vieną kartą grįšiu skaityti čia parašytų žodžių, įkeltų nuotraukų, šypsosiuosi ir negalėsiu patikėti, kad visa tai mano nuo pirmos iki paskutinės raidės. Kartais taip darau: vėl ir vėl skaitau naujai parašytus įrašus. Ypač tuos, kuriuose rašau apie save. Cha cha. Nežinau, kas tai, džiaugsmas, ar puikybė. Chi chi. Gal visgi abu. Chi chi.