Drėgnas, ne per saldus, labai skanus ir įspūdingas tortas 'Snickers'.
Valioooooooooooooo!!! Tai 200-asis mano receptas! Ar galit patikėti? Aš vis dar netikiu. Kiek daugiau nei metai intensyvaus mokymosi, saviveiklos, šimtai išmėgintų, išragautų kepinių ir dar dvigubai tiek atmestų bei užmirštų. Vis dar sunku patikėti, kad per tiek laiko ne tik noras išmokti kepti nedingo, bet jis dar labiau sustiprėjo. O ši internetinė erdvė tapo ne vien mano kulinariniu kalendoriumi ir mokymosi klase, bet ir savotišku dienoraščiu bei gyvenimo dalimi. Taip, Baking Secrets - tai dalelė manęs. Tai aš!
Šiandien man šventė. Didelė. Labai labai džiaugiuosi, jog prieš kelerius metus kilusi idėja (išmokti kepti bei dalintis savo patirtimi su kitais), tapo rimtu tikslu ir siaubingai skaniais pasiekimais. Nuoširdžiai pasakius, giliai viduje pati savimi netikėjau. Maniau, tai tik maža užgaida, kuri kažkada išblės... Gal po mėnesio, gal po kelių. Ir visai negalvojau, jog taip toli nueisiu. Didžiuojuos savimi ir lenkiu galvą!
Be galo didelį AČIŪ nori tarti (ir taip pat nulenkti galvą) savo skaitytojams! Jei ne Jūs, jei ne Jūsų malonios žinutės, atsiųstos kepinių nuotraukos, paskatinimai, palikti komentarai, niekada nebūčiau turėjusi tiek motyvacijos ir valios! Tikrai... Man tai didžiausia paskata eiti pirmyn, nesustoti. Ir mokytis, mokytis, mokytis!
Vienas, du, trys... Specialiai ta proga - tortukas. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, tai gražiausia, ką kada nors sukūriau (neskaitant dukrytės, chi chi). Man šis tortas toks gražus... Negalėjau atsigerėti galutiniu rezultatu. Dar niekada su tokiu dideliu noru nefotografavau. Chi chi. Norėjosi žiūrėti ir žiūrėti. Ir vis dar žiūriu... Pravėrusi šaldytuvo dureles arba atsidariusi kompiuterio failą 'Naujas' ir perversdama torto nuotraukas. Cha cha. Nežinau, kas tai narsicizmas, ar begalinis džiaugsmas. Cha cha. Turbūt abu. Chi chi. Ir žinau, dar ne vieną kartą grįšiu skaityti čia parašytų žodžių, įkeltų nuotraukų, šypsosiuosi ir negalėsiu patikėti, kad visa tai mano nuo pirmos iki paskutinės raidės. Kartais taip darau: vėl ir vėl skaitau naujai parašytus įrašus. Ypač tuos, kuriuose rašau apie save. Cha cha. Nežinau, kas tai, džiaugsmas, ar puikybė. Chi chi. Gal visgi abu. Chi chi.